Myliu Tave


32 kartus myliu tave, nes 3 – švč. Trejybės (tikėjimo, vilties ir meilės), 2 – partnerystės, skaičiai. Dažnam trūksta žodžių: aš tave myliu. Net dainose galima pastebėti didelę įvairovę dainų apie meilę, jose reikalavimų mylėti, tačiau paprastų, tačiau šiltų žodžių: ,,aš tave myliu“ reikia paieškoti.

Artėja vasario 14 dieną, įsikvėpkime meilės. Tokios, kokia ji buvo Valentino dienos šventės idėjos pradžioje: sielą pasiekiančios. Tad siunčiu TAU žmogiškosios meilės žinutę. Dalinkimės šia meilės idėja per dainas. Juk kiekvienas esame mylimas – kaip tėvų vaikas, anūkas, vienas iš tėvų, senelių, aukštesniųjų jėgų kūrinys, sutuoktinis, partneris poroje.

Galima būtų sakyti: ,,myliu tave“ – banalūs žodžiai, meilės jausmo egzistavimas – kvestionuotinas, dainos apie meilę – abejotinos meninės vertės, Valentino diena – tuštybės verta, nors meilės įnirtingai ieškoma ir reikalaujama. Toks skubėjimas, ieškojimas, nuvertinimas galbūt ir lemia tai, jog meilė tampa užgožta, nesuprantama, žodžiai: myliu tampa atsieti nuo jausmų iš to seka meilės kančia, netikėjimas meile ir panašūs neigiami jausmai, gausiai raudami dainose.

gera1

Įdėmiau pažvelkime į Valentino dieną. Nemažai daliai žmonių ši diena, galbūt, asocijuojasi su švente, širdutėmis ant žandų, atvirutėmis su klausimais: ,,ar būsi mano Valentin-a(as)?‘‘. Kažkada būtent tokiu būdu buvo populiaru mokyklose švęsti Valentino dieną. Buvo elementaru, jog vos pravėrus mokyklos duris, užklups asmenys su skaptuotomis širdutės formos bulvėmis ir uždės štampą ant žando, buvo žinoma, jog, kas sulaukia daugiau širdučių, tas yra ,,mylimesnis“, t.y. turi daugiau draugų. Mokyklose vaikai šypsodavosi, būdavo raudonai apsirengę, rašydavo slaptus laiškus, įmesdavo į dėžutę, o gavę spėliodavo, nuo ko šie meilės prisipažinimai. Iš Vakarų padiktuotos šventimo taisyklės buvo naujoviškos ir įdomios kurį laiką. Tačiau ilgainiui, kaip ir dauguma supratimų – šventė pakito. Iš metų į metus perduodamos tradicijos keitėsi, galiausiai tapo populiaru būti antivalentino dienos šalininku. Panašiai, kaip ir su iš Vakarų atėjusia Šventojo Nikolo švente, tauri šventės idėja praėjusi pro komercializuotos reklamos filtrus tapo pompastiška švente, keliančia priešiškus jausmus.

Pagal legendas, šventas Valentinas buvo porų ir sutuoktinių globėjas, slapta sutuokdavęs poras. Pirminiu variantu Valentino diena buvo krikščioniška šventė, kuria siekiama solidarumo tarp žmonių pasaulyje. Meilė šiuo atveju buvo siejama su Dievo meilė žmonėms ir žmogaus meilė žmogui kaip Dievo dalelei žmoguje. Vėliau buvo grįžta prie šventojo Valentino kaip porų sergėtojo idėjos, tad šventė tapo porų meilės išraiškos švente, pati meilė tapo suprantama kaip meilė tarp dviejų žmonių. Tai simbolizuoja ir širdutės simbolis – dviejų širdžių susijungimas, kurio vartojimas paplito. Reklamos pademonstravo, kaip turėtų būti švenčiama Meilės diena, kokie simboliai turėtų būti naudojami, kokios dovanos dovanojamos – atėmė meilę iš privačios erdvės iškeldama į viešąją erdvę. Galbūt dėl to, primestos taisyklės netiko ir maištaujančia išraiška pradėta švęsti antivalentino diena. Tačiau nereikėtų taip lengvai kardinaliai nusigręžti. Geriau pabandyti keliauti sunkesniu keliu –  pajusti tądien kiek meilės kitiems yra tavojoje širdyje.

Tad įsiklausykime, jei niekas tau dar to nesakė: myliu tave. Pasirink, kokio atlikėjo žodžiais tau tai priimtiniausia išgirsti, kas pasiekia tavo širdį.

gera

Aktorių trio – Aš mylėjau tave tau nežinant


Aš mylėjau tave tau nežinant,

Tau nežinant tave aš myliu.

Mano meilė – plati kaip žvaigždynas,

Kaip žydėjimas lauko gėlių.

Ar mylėjai mane – nežinojau,

Ar mylėsi – paklausti bijau.

Eisiu eisiu, rugsėjui lašnojant

Į tave kaip ligšiolei ėjau.

Vėlu vakarą, rudenį pilką

Tavo balsas per rūką aidės,

Šauks į kelią, į tolimą ilgą,

Pasitiks ir per naktį lydės

Ir mylėsiu tave tau nežinant,

Meilė ves tuo dulkėtu keliu,

Amžina ir  plati kaip žvaigždynai

Kaip žydėjimas lauko gėlių.

Meilė – Aš taip myliu

Su šiuo švarku atrodai taip gražiai;

Ir styro suvelti plaukai.

Su šypsena spalvotai gatvę nudažei,

Ją šildo saulės spinduliai.

O gatvėje tiršta žmonių minia

Galvoj vėl aidi jų balsai.

Pamiršęs juos tu pažvelgi į mane

Lyg lobį begalinį suradai.

Galiu stebėti tave dar ilgai,

Nors tu to nežinai.

Juk tu esi tai, ko man jau reikėjo seniai.

Aš taip myliu, paklausyk

Taip myliu – pirmąsyk

Taip myliu.

Tu tai, ko reikėjo nesyk.

Ir taip gražiai atrodai toj šviesoj,

Mane šešėliu tu laikai.

O akys nušviečia padangę mėlynai,

Jose nuskęsta debesys baltai

Visi balsai, kurie apsupa mus

Pradingsta, kai įkvėpi tu.

Žiūriu į tave, tut oks ramus

Tik tark žodį, paskęsim kartu.

Lilijana Ablėnaitė – Myliu tave, pasauli

Žydroj padangėj vyturiai skraido viens, skraido du, skraido trys, čirena jau.

O ežeruose ešeriai nardo viens, nardo du, nardo trys ir dar daugiau.

Laiveliai mėlyna upe plaukia viens, plaukia du, plaukia trys ir su daina.

Vaikinai džiaugsmo kupini eina viens, eina du, eina trys su mergina.

 

Myliu begalo tave puikus pasauli, kai skaisčiai šviečia saulė ir maudos spinduliuos.

Myliu be galo juoką vaikų, kai žaidžia, kai taria pirmą raidę ir laimė jų veiduos.

 

Pavasarį kaštonai vėl žydi viens, žydi du, žydi trys baltais žiedais.

Kasdien matau linksmus vaikus žaidžia viens, žaidžia du, žaidžia trys su sviediniais.

O mūsų meilė ne viena, jų šimtai, išsiskleis vis kaskart naujai naujai.

Ir greit vaikai bus dideli – jie mylės, jie liūdės taip kaip mes kadais, kadais.

 

O duoki laimę, tegu vaikai tie juokias, te jaunos poros tuokias, miegas tebus ramus.

O duoki laimę, dūzgia lai bičių spiečiai, saulė visiems tešviečia, tyras tebus dangus.

Jonas Mašanauskas – Kiekvienam ateina meilės metas

Kiekvienam ateina meilės metas

Ir savaip mylėti skirta tau

Šiandie bučinys man kužda,

Kad laikas mylėt.

 

Kiekvienam surasti meilę lemta,

Kur ji slepiasi atspėt sunku

Kažkas man širdy kuždėjo,

Kad meilė – tai tu.

 

Jeigu aš galėčiau burti,

Tai kiekviena mergina žavinga būt.

Ir kas minutę mūs vaikinai,

Tuoj pajustų meilę beldžiant širdyje

 

Kiekvienam ateina meilės metas,

Nors ir pavėluotai reiks mylėt

Jeigu ir palaukti tektų,

Aš lauksiu tavęs.

Danutė Neimontaitė - Oi, oi, oi

Oi! Oi! Oi! Oj! Oi oi oj!

Šiandieną aš gavau laiškutį klasėje,

Tą laišką man parašė jisai.

Atrodė tie lapeliai man plaštakėmis,

Pasikeitė pasaulis visai.

Ir šiandien eisiu aš į pirmą pasaką.

Jis lauks manęs, jis lauks manes.

Net laikas man į kitą pusę pasuką,

Atgal verčiu lapus

Irk as dabar čia bus,

Kad tiesės ir kampai keisti lapai.

Bėgu aš ir aikštėmis ir gatvėmis.

Savęs neatpažįstu – skubu.

Tuojau tuojau po žalią miestą vaikščiosim

Už rankų susikibę abu.

Jis būtų jau pamatęs beateinančią,

Bet aš staiga, prisimenu,

Kad lėlę palikau ant stalo sėdinčią.

Lėlė viena sėdės, sėdėdama liūdės,

Lėlytę užmigdyti man reikės ,

Oj! Oj! Oj!

Dūžta kiap žaisliukai mano pasaka.

Nes viską sugadino – lėlė.

Tokia liūdna namo iš karto pasuku

Ir vėl skubu gatve minėdama tave

Ir kaip išmokt mylėt tave

Ojojojojojoj, ojojojojojoj,

Ir kaip išmokt mylėt tave.

Hiperbole -Sugrįžk

Aš viską viską užmiršau
Ir viską tau seniai atleidau.
Sugrįžk, sugrįžk, vardu pašauk,
Tu vėl gyvensi manyje.

O jeigu ne, o jeigu ne,
Tai susitikime per klaidą.
Aš viską, viską užmiršau
Ir viską tau senai atleidau.

O aš taip myliu, aš taip myliu
Prieš šitą jausmą meilė
Tik aidas tolimo griaustinio

Įsiliepsnojęs ilgesys
Širdies išdegino kraštelį
Ir ašara lyg debesis
Nuplovė nuoskaudos šešėlį.

Džordana Butkutė – Dėl tavęs

Aš nežinau, iš kur ta meilė,
Tokia beprotiškai tauri,
Iš kur tas jausmas pjauna širdį –
Nusiraminti negali.

Iš kur tu pats, iš kur ta laimė,
Kurią man atnešei šįryt?
Iš kur tos mielos rudos akys,
Iš kur, iš kur man pasakyk.

Aš tave myliu galbūt labiau,
Galbūt labiau nei tu mane myli.
Aukoju viską tau galbūt daugiau
Negu aukoji tu man.

   Ir laukiu aš tavęs galbūt labiau,
Galbūt labiau nei tu manęs lauki.
Ir dėl tavęs bijau galbūt daugiau
Negu tu dėl manęs bijai.

Ateik, ateik, jei pasiilgai,
Ateik, ateik, aš juk tokia.
Juk dėl tavęs ir visą naktį
Aš prastovėsiu lietuje.

Delfinai – Viskas pasakyta

Net ryškiausia saulė, net karščiausia ugnis
Neprivers užsimerkti ar uždengti akis.
Kai žiūriu į tave, aš noriu gyvent,
Aš noriu mylėt, juoktis ir verkt,
Kai žiūriu į tave.

Myliu aš tave labiau nei numanai,
Pirmą kartą taip beprotiškai ir aklai.
Myliu aš tave labiau nei bet kuris kitas –
Viskas tuo pasakyta.

Net gražiausios dainos niekada neatstos
Man jos sielos muzikos ir balso jos.
Kai kalbu su tavim, aš noriu gyvent,
Aš noriu mylėt, džiaugtis ir verkt,
Kai kalbu su tavim…

Exem - Aš Myliu Tave

Tamsoje dar karštos pėdos,
Tyloje dainuos pelėdos lopšines.
Dviems keleiviams dainuos lopšines,

Debesų nebus šią naktį,
Ir žvaigždė kurią uždegsi danguje.
Kelią rūdys apims danguje,
Mes nutraukėme grandines – sidabrines,
Mes surinksim visas žvaigždes – tolimas….
Nes aš myliu tave, kaip paukščiai myli laisve,
Aš myliu tave, kaip Dievas lietų myli.
Aš myliu tave, galiu dainuoti tyliai,
Aš myliu tave, lyg tau seku lopšine.

Kai išauš vel naujas rytas,
Saulės teptuku tapytas – atsibus.
Du keleiviai šviesoi – atsibus,
Ir tolyg, per visą dieną.
Kol spindės vėl menesiena – mes kartu,
Kiek dar liko mums eit – mes kartu.

Vaidas - Myliu

Niekada nepagalvočiau, nepasijuokčiau
Turbūt iš to, kad nemiegojau jau antrą
Naktį, spaudžia karts nuo karto spaudžia,
Kažkur ten kur širdis, prisiminus tavo veidą.

Myliu, turbūt aš tave myliu –
Kažkoks keistas jaudulys dabar mano krūtinėj,
Mano meilė – jos širdis neapgaus,

Mano siela priklauso nuo šiol tik tau

Aš tampu labai liūdnas
Be tavęs,
Be tavęs jau savaitę negalėčiau iškęst.
Tu iš pajūrio, aš iš sostinės,
Tavo rankos per savaitę tik kartą glosto.

Ieva Zasimauskaitė – Kai girdžiu tave

Sukausto kūną jausmas,

Girdžiu tavo balsa

Taip beprotiškai mmm.

Kai girdžiu tave, gyvenu iš naujo,

Tai nauja pradžia. Viska pirmąkart.

Aš bandau įkvėpti oro, žemė slysta iš po kojų.

Vos tik sugalvoju norą, tu gali pakilt aukštai.

Ir pasaulis verks iš džiaugsmo ir minia vėl šauks iš naujo.

Taip beprotiškai aš myliu.

 

Kai girdžiu tave, pasaulis keičia spalvą.

Kai girdžiu tave, mmm.

 

Ir pasaulis verks iš džiaugsmo

Beprotiškai myliu tave, žinau,

Tu įkvėpi mane m…

Tautinis brandas – Myliu tave

Daug mes dienų praleidom kartu
Ir dar daugiau sutikom naktų.
Buvom laimingi lyg ant sparnų,
Bet tu pradingai, aš likau tarp svajų.

Svajos ir mintys užvaldė mane,
Nusprendžiau ir vėl susigrąžinti tave
Noriu aš jausti, mylėt visada,
Būti tavam šiltam glėbyje

Myliu tave ne tik savoj širdyje,
Myliu tave ne tik savo sapne.
Myliu tave – juk tai keista tiesa,
Kad aš myliu tave. Mylėk, mažyte, mane
.

Kartais man gera, kartais sunku,
Kai netenku tavų bučinių.
Noriu aš jausti tavo kvapą šalia,
Kuždėti į ausį: „myliu aš tave“.

Ateina naktis ir vėl mes drauge,
Sakome tyliai: „pabūkim dar čia“
Gera, kai tu būni šalia,
Gera mylėti tiktai tave

Kąstytis Kerbedis- Vis dar myliu

Pasakyk, ar dar gali mylėti,

Tą kuris taip aukštai ir taip toil, toli

Debesy, vandeny ir vėl regiu –

Tą kurią taip mylėti norėjau, tą, kuriai mano dainos skambėjo.

 

Dienos ir naktys žydėjo, meilė buvo stipresnė už vėją.

Ir dabar po tiek metų jaučiu tą jausmą – aš dar myliu.

Gal ir skiria mus trys vandenynai ir kelius paklaidino žvaigždynai.

Ir dabar dar jaučiu – aš vis dar myliu.

 

Abejonių sūkury ištirpęs suprantu nemylėti negaliu, tiki.

Debesy, vandeny aš vėl regiu

Tą, kurią taip mylėti norėjau, tą, kuriai mano dainos skambėjo.

Marijonas Mikutavičius – Bliamba, juk aš tave myliu

Ei, tu nepyk, aš negrįšiu – su draugais einu į futbolą
Ei, tik nereikia, nesakyk, kad mano meilė muilo burbulas
Ir mano paprastas gyvenimas,
Tavo nemiga ir nerimas
Mano naktiniai sugrįžimai, klaidos
Ne laiku išsklaido mūsų šilumą tylią
Bet bliamba, juk aš tave

Myliu, myliu, myliu, aš žinau
Gal tyliai, tyliai, tyliai, pasakiau
Bet juk dabar tai pakankamai garsiai kalbėjau,
Staiga pastebėjau, ji rageli padėjo,

Nejau vėl negirdėjo, pasakyti nespėjau
Savo gerklę laidau, nieko vėl neišėjo.

Ei, tu nepyk, man taip gaila,
Nebuvau tavo gimtadieny…
Bet aš nekaltas – čempionų lyga, kaip visada trečiadienį,
Mano kvaili išsišokimai, mano maži nusikaltimai,
Tavo nelaimė- mano džiaugsmas, nieko
Tiek kartų nesu nuvylęs,
Tik aš, aš
Jė, jė, jė

Aš tave myliu, myliu, myliu, myliu,
Aš tave myliu, myliu, myliu, myliu,
Aš tave, garsiai, man reikia, aš noriu, aš myliu

Ir kada nors prieš tave atsiklaupsiu,
Kaip sako filmuose pradėsim gyvenimą naują
Ir nieko už tave nebus aukščiau išskyrus futbolą
Cha cha juokauju
Ir jei laiku nepareisiu – aš myliu
Jei ne laiku nusikeiksiu – aš myliu
Bet jeigu niekad kartu nesėdėsim vienam stadione,
Aš tyliai kalbėsiu: „myliu myliu myliu“

Nėrius Pečiūra – Sakau aš katino balsu

Aš tau sakau: ,,man tavo vyras netrukdo”.

Tu būsi mano princese, vartysi inkstus taukuose,

Ko panorėsi, viskas bus, jeigu gimdysi man vaikus.

 

Sakau tau katino balsu, aš tave labai myliu,

Tu gražiausia iš visų, todėl tave labai myliu.

 

Tu man sakai, kad ištekėjai ir nestatysi vyrui tu ragų,

Absurdas koks! Ar jūs girdėjot? Juk tai iš tavo pusės negražu.

Juk man netrukdo tavo vyras, netrukdo nei mama, nei sūnūs du.

O būk protinga, būk protinga, į pasimatymą tave kviečiu.

 

Steponas Januška – Geležinė meilė

Bangos ritas į krantą naftos kvapas stiprus.

Radiacija šildo kūnas sveikas stangrus.

Paklausyk manes, manes tu paklausyk,

Ar girdi, klausyk, paklausyk širdies.

Nesustodama ji plaka tau.

 

Myliu aistringai tave amžinai,

Nieko negaile man dėl tavęs.

Man negaila nei bekonų, nei lietuviškos medienos,

Žvyro negaila tikrai.

Man negaila nei cemento, nei azoto, nei betono,

Silkės negaila tikrai.

 

Surūkyk cigaretę, dūmais gamtą papuošk,

Man paliki tik filtrą Baltijai išvalyt.

Paklausyk manes, manes tu paklausyk,

Ar girdi, sakyk, sakyki pagaliu,

Myli as nemyli tu manęs.

Beatričė Grincevičiūtė – Rytas


(Originalas: R. Leoncavallo – Mattinata m. 1960)

Saulelė skaisčiai patekėjo
Pabudo miškai ir laukai
Karšti spinduliai pabučiavo
Atgijo visa jau gamta

Aplinkui žaliuoja ir žydi
Kaip pasaka, džiaugsmo pilna
Tiktai nėr Tavęs, mylimasai
Išgirsti tavęs negaliu

Paukščių daina, vėjo dvelkimas
Lai saldų sapną tau išblaškys
Tu – mano meilė, mano likimas
Kur nėr tavęs, tai tik vien man naktis

Mantas - Tavęs man niekas nepakeis


Tavęs, tavęs, tavęs man niekas nepakeis,
Žinau tave aš myliu.
Nors tau, nors tau, nors tau galbūt ne tai svarbu,
Žinau, viena man tu.

Nors tau gal ne tai svarbu –
Man gyvenimas tai tu.
Nors tau gal ne tai svarbu –
Man pasaulis visas tu.

Švelniai, švelniai, švelniai nušluostau tau akis,
Žinau, kodėl verki.
O mums, o mums, o mums dar viskas prieš akis –
Tu mana lemtis.

Pakeist, pakeist, pakeist tu nieko negali,
Tu vėl kažkur skubi.
Ir tau, aš tau, aš tau dainuoju, ar girdi –
Tu mana lemtis.

Raimonda – Meilės vardu

Ryto gelmėj regiu aš tave
Saulės baltais sparnais, sielos ūkais švelniais.
Šildyk mane karštai ugniniais delnais,
Lieski mane lengvai auksiniais sparnais.

Meilės vardu šaukiu tave iš debesų,
Meilės vardu meldžiu tave pakilt kartu,
Meilės vardu geidžiu tavęs, tavų akių,
Meilės vardu aš myliu ir tavim tikiu
.

Tavo akių gelmėj dega du žiburiai,
Lai neužges ilgai…
Leiski paliest mintim,
Leiski pajaust širdim,
Leiski pažvelgt akim,
Aš gyvenu tavim…

Ar tu dar girdi tą tylą nakty?
Ar vis dar jauti tą liepsną širdy?
Tu – tyla naktų,
Nors degi aušra iš vidaus…

Meilės vardu, paukšte iš dausų,
Aš tave šaukiu ir tavim tikiu…

Saulius Mykolaitis – Nieko nepasakyta

Nieko nepasakyta, viskas matyt,
Kaip pyktis lyg pienas išlietas.
Nieko nepasakyta, viskas girdėt,
Kaip rūkas ar šildantis sniegas.

Nieko nepasakyta, viskas yra,
Kaip būna tyla prikalbėta.
Nieko nepasakyta, dienose paskęs
Kas trukdo, kas žudo, kas ėda.

Nieko nepasakyta, viskas dar bus
Tik giliau, tik daugiau, tik per plauką.
Nieko nepasakyta, vėjas laikys
Atminty ir širdy šitą laiką.

Nieko nepasakyta, pasižiūrėk
Kaip gražu vandeny cigaretė.
Nieko nepasakyta, patylėk,
Praeitis akmenim užmėtė…
Praeitis akmenim užmėtė…

Nieko nepasakyta, tik yra dabar,
Tik dabar – ir nebus kito laiko.
Nieko nepasakyta, užsimerk,
Myliu tave, myliu tave,
Myliu tave tūkstantį kartų.

7 comments

Parašykite komentarą