Muzika belaukiant Kalėdų


Didieji Lietuvos miestai šį savaitgalį jau įžiebė miesto egles. Taip užburiant miesto erdves prasidėjo laukimas. O šiandien pirmoji Advento diena. Pats Advento laikotarpis norėtųsi, kad būtų laukimas, kupinas ramybės, susikaupimo ir džiugesio širdyje. Kas priartintų prie Kalėdų šventės prasmės.

Tačiau, šiais laikais, simboliniam Adventui – laukimo laikui – labai praplatėjus (jau nuo lapkričio pradžios parduotuvės pradeda kuždėti apie būsiančias šventes – Kalėdas) atsiranda labai chaotiškas santykis su šventėmis ir artimaisiais. Visa tai galima sieti su komercializacija. Kad ir komercializuotas Advento kalendorius, kurio turinys pradedant nuo šokoladinių saldainių, baigiant kosmetinėmis priemonėmis, veda prie Didžiosios Kalėdų dovanos, kurioje džiugesio yra mažiau nei nuovargio nuo viso laukimo ir dovanų pirkimo maratono.

O pirminė idėja buvo toli gražu ne tokia. Pradėti reikėtų nuo laikų, kuomet buvo švenčiamos Saulės sugrįžtuvės (juk diena po Kalėdų pradeda ilgėti). Tuomet valgymo nuosaikumu visą mėnesį buvo siekiama sukaupti maisto gražiai šventei. Toliau, dovanojimas, kuris yra visuotine gimtadienio proga. Kaip tai suprasti? Dovanos, kaip galima suprasti iš pasakojamųjų tekstų ir giesmių yra dovanojamos Jėzaus gimimo proga, tad skirtos pačiam Jėzui-Karaliui. Bet, kadangi Jėzus yra tarsi žmonių atspindys – tą dieną visi dovanoja vieni kitiems – kaip lygūs lygiems. Nors kalbant apie dovanojimą, pirmiausia tai buvo veiksmas atliekamas gero žmogaus (Šventojo Nikolo, vėliau tapusio Kalėdų seneliu) nepasiturintiesiems vaikams. Vaikystėje Kalėdos – tikėjimo stebuklais simbolis. Vėliau tai – stebuklų darytojo vaidmuo.  Bet kas yra stebuklas šiais laikais?

Daug dovanų, kurios kuo didesnės ir kuo brangesnės, daug maisto, kuris kuo riebesnis ir saldesnis, sėdėjimas prie televizorių, nukrautais stalais, po ilgojo pirkinių įgyjimo maratono. Arba atsigręžimas į savo sielą, aukojant pinigus įvairioms akcijoms: vaikų namų vaikams, sergantiesiems, vienišiems seneliams, daugiavaikėms šeimoms, nepasiturintiesiems. O gal sąrašą galima tęsti ir ne tik su televizijose rodomais vaizdiniais, kurių nepastebima kasdienybėje (pavyzdžiui, liūdnas kaimynas).  Nors pastarasis atvejis apsunkintų visą gėrio darytojo vardo nusipelnymo procedūrą, tad, turbūt, bus atmetamas.

Bet atėjus Advento laikotarpiui, reikėtų prisiminti, kad galimas ir kitoks požiūris į Adventą. Nors kodėl išvis reikalingas požiūris į Adventą? Atsakymas paprastas, kad gyventi būtų įdomiau ir linksmiau. Juk rutinizuotame pasaulyje smagu nurimti, sustoti ir palaukti. O, kokiu būdu lauksime, ko lauksime, to ir sulauksime. Tad šiuo laikotarpiu gražu būtų sustelkti ir kartu dalinits – šypsenomis, šiluma, mintimis ir pačiu laukimu.

Katerina Kenikot Davis

Katerina Kenikot Davis

Pradedant šią laukimo tėkmę, prisiminkime (paklausykime, paniūniuokime, padainuokime,…), vieną giesmę – Mažasis berniukas būgnininkas. Tai populiari giesmė, kurią sukūrė Katerina  Kenikot Davis 1941 metais. Metais, kai pasaulyje vyravo II pasaulinis karas sukurta daina apie Jėzaus gimimą, jo sveikinimą, teikiant jam dovanas ir apie vieną berniuką, kuris neturi pinigų dovanoms ir įteikia ne materialinę dovaną – savo grojimą būgneliu.

Tai, kaip parodymas, kad svarbiausias yra dovanojimo gestas ir padovanojimas to, ką geriausiai sugebi, o ne dovanos vertė.

 

Come, they told me, parum pum pum pum,

A new born king to see, parum pum pum pum,

Our finest gifts we bring, parum pum pum pum,

To lay before the king, parum pum pum pum,

Rum pum pum pum, rum pum pum pum.

So to honour him, parum pum pum pum,

When we come.

Baby jesus, parum pum pum pum, I am a poor boy

too , parum pum pum pum,

I have no gift to bring, parum pum pum pum,

That’s fit to give our king, parum pum pum pum,

Rum pum pum pum, rum pum pum pum.

Shall I play for you, parum pum pum pum

On my drum?

Mary nodded parum pum pum pum, The ox and lamb

kept time, parum pum pum pum,

I played my drum for him, parum pum pum pum,

I played my best for him, parum pum pum pum,

Rum pum pum pum, rum pum pum pum.

Then he smiled at me, parum pum pum pum,

Me and my drum.

Ateik – jie man pasakė, parum pum pum pum,

Naujagimį karalių pamatyt, parum pum pum pum,

Savo geriausias dovanas nešame, parum pum pum pum,

Padovanoti karaliui, parum pum pum pum,

Rum pum pum pum, rum pum pum pum.

Kad pagerbtume jį, parum pum pum pum,

Kai mes ateisim.

Mažyli Jėzau, parum pum pum pum,

Aš irgi vargšas berniukas, parum pum pum pum,

Neturiu dovanos įteikt, parum pum pum pum,

Kuri tiktų mūsų karaliui, parum pum pum pum,

Rum pum pum pum, rum pum pum pum.

Gal man pagroti, parum pum pum pum,

Savo būgneliu?

Marija sutiko parum pum pum pum,

Ožys su ožka irgi klausėsi, parum pum pum pum,

Aš grojau savo būgneliu jam, parum pum pum pum,

Aš grojau geriausiai kaip moku jam, parum pum pum pum,

Rum pum pum pum, rum pum pum pum.

Tada jis man nusišypsojo, parum pum pum pum,

Man ir manajam būgneliui.

 

 

Parašykite komentarą