Pirties malonumai ir nauda

Pirtis – vieta, kurioje galima praleisti laiką, norint atsipalaiduoti, išsivalius kūną ir sielą. Tačiau dabartiniam žmogui dažnai ši erdvė yra alkoholio vartojimo proceso intarpas arba suvokiama kaip fanų, išmanančių visas pirties gudrybes reikalas. Galima pastebėti, kad pirties teikiamas gėris yra suvokiamas greičiau jau kaip pasekmių šalinimas (kalorijų deginimas, odos gražinimas, alkoholio-toksinų danginimas, ekstremalus vyriškas ištvermingumas), tačiau ne kaip gerėjimasis pačiu procesu, jo šventumu. Iš to galima spėti, jog nesusikalbėjimas su savo kūnu, reikalavimas iš jo ,,dabar ir čia“ (greitų rezultatų) atneša ne teigiamas, o liūdnas pasekmes. Bandoma išvalyti tik kūna, nepaisant sielos. Tad reikėtų atsigręžti į pirties pradininkę – istoriją.

Senovės Persijos pirtis

Senovės Persijos pirtis

Jau nuo senų senovės vandens garo sukeltam prakaitui skirta tokia didelė reikšmė, kad pirtį imta laikyti šventa, negerumus išvalančia, vieta. Todėl prieš kiekvieną šventę apsivalymo procesas buvo būtinas. Tai pastebėtina romėnų termose, kuomet net prieš rimtas diskusijas žmonės eidavo į pirtį. Tačiau nuo Viktorijos laikų (XVIII-XIXa. ) kardinaliai pakito požiūris į kūną ir į ryšį su kūnu. Kūnas tapo atsietas nuo dvasios ir nematomas. Nors rodytųsi kūnui tuo metu buvo skiriama daug dėmėsio (moterys darydavosi makiažą, prašmatnias šukuosenas, gausiai kvėpindavosi, dėdavosi korsetus), tačiau pati higiena ir pirčių teikiamas gėris buvo apleistas ir ignoruojamas. Galbūt todėl, kad pirtyje laukdavo akistata su savo kūnu, kas tais laikais buvo vengtina ir laikytina nedoru veiksmu, nes kūno puoselėjimas ir nuolatinis maudymasis buvo leistinas tik kurtizanėms. Dabartiniai laikai, galima sakyti, kad yra mišinys šių dviejų anksčiau buvusių požiūrių į pirtį. Požiūrių samplaika atsiranda ir dėl pasikeitusių pirties formų, kurias galima būtų išskirti tokias: vieša pirtis, privati pirtis, mobili savadarbė/vieša ir pirtys pramogų-laisvalaikio klubuose. Šiais laikais, atvirkščiai nei termų laikais, viešosios pirtys neatsiejamos nuo specifinių lankytojų, nes nepasiturintiems žmonėms yra skiriami talonai apsiprausti pirtyje, tad tai suvokiama kaip tam tikros atskirtos grupės erdvė. Egzistuoja ir kita grupė – pirčių entuziastų, siekiančių skleisti žinią apie pirčių teikiamą gėrį ir ritualus. Tokia grupė yra uždara ir jų pirtis dažnai yra jų asmeninės erdvės, kuriomis dalinasi su savo artimaisiais. Egzistuoja ir mobilios pirtys, vienos jų kaip komercinis pasiūlymas leisti laiką linksmiau, kitos – savadarbės, kilusios iš taupumo ir noro pasidaryti pačiam. Didžiausia grupė, galima būtų spėti, yra mieste gyvenantys ir neturintys nuosavų pirčių žmonės. Jiems yra sukurti kiti komerciniai pasiūlymai – klubai (pvz. Impuls), baseinai, vandens pramogų centrai. Tačiau tokiose įstaigose pirmą kartą apsilankyti yra baugoka. Jos, rodos, sukurtos tam tikram ratui žmonių, kurį galima įvardinti kaip: sportiški, aktyvūs, vidutinių pajamų žmonės, dar palankiau, jei turintys savo buvimą klano nariu parodantį abonentinį bilietą. Tam tikro rato specifiką teigia ir egzistuojančios nuorodos, kas kokiu laiku šiuose dariniuose turėtų lankytis. Minimas anksčiau variantas yra dirbantiems žmonėms – ,,vakarinis“ ir „savaitgalinis“, tuo tarpu dieną priimtini ir ne tokie tobuli, klubo įvaizdžio neatspindintys žmonės (pvz. senyvo amžiaus).

Tad sukuriama baimė eiti į tokias pirtis. Tačiau baimę galima įveikti pažindinantis su nežinomu dalyku. Todėl suvokiant pirties malonumų teikiamą naudą, negražu būtų nesupažindinti su egzistuojančiomis pirtimis. Lengviausias būdas neturint savo pirties – nueiti į sporto ir sveikatingumo klubą. Pavyzdžiui klubas Impuls, yra įsikūręs Vilniuje, Kaune, Šiauliuose bei Panevėžyje ir netrukus turėtų atsirasti Klaipėdoje. Taip pat ir mažesniuose miesteliuose yra įsikūrusių baseinų, tačiau jų specifika kiek kitokio pobūdžio, nes dažnas lankytojas kaip ir dažnas miestelio gyventojas yra vienaip ar kitaip pažįstamas, tad labiau orientuojamasi į didesnių miestų atvejį.

Pirtys tokiose įstaigose būna keletos rūšių: Garinė pirtis (didelės drėgmės 45°C – 49°C temperatūros) ,  Druskų pirtis (išpurškiamas druskos purškalas, didelės drėgmės, 45 ºC -50ºC), Sauna (karšta ir sausa pirtis, po kurios siūloma atsigaivinti šaltame vandenyje, 85°C – 95°C temperatūros), Infraraudonųjų spindulių pirtis (veikia poodinį sluoksnį 50°C – 55°C temperatūra), Lakoniumas (švelni, sausa suomiška pirtis, 45°C – 55°C temperatūros), Rusiška pirtis (kaimiško tipo, didinanti ištvermingumą 80°C – 90°C), Druskų pirtis, Ledo kambarys (grūdinantis, 5°C – 18°C temperatūra). Tačiau kiekvienoje pirtyje reikia įsiklausyti į savo organizmą ir išeiti iš pirites, jam paliepus. Rekomenduotinas buvimo pirtyse laikas skiriasi. Orientacinis laikas galėtų būti 15 min vienu įėjimu. Be to prieš įeinant ir išeinant iš pirties reikėtų atsigerti vandens. Taip pat garinėse pirtyse kitų žmonių nesimato, tad tai turėtų pagelbėti seksualumo kultūros įsibauginusiems žmonėms.

Tačiau jei toks variantas netinka ir norisi savo varianto, vertėtų pasidomėti galimybe pasidaryti savas, laikinas pirtis: http://ekokaimas.blogspot.com/2012/10/profano-pirtis.html

http://www.anarchija.lt/component/content/article/79-pasidaryk-pats/19928-pasidaryk-pats-indeniska-pirtis

 

Apie pirties naudą rašoma daug. Galima pasiskaityti čia: http://www.elucida.lt/lt/pirciu-rusys.html

Kai kurie teiginiai skamba kaip komerciniai triukai, stokojantys įrodymų. Tačiau nauda yra ir priklausomai nuo to, kaip bus pasinaudota pirtimi, nauda pasireikš. Tad atrasti pirties malonumus ir teikiamas galimybės taip pat reikėtų individualiai ir ieškojimų būdu. Tereikia pabandyti. Nors vieną kartą nueitį į pirtį ir pajusti garų teikiamą malonumą. Galbūt tai taps mėgiamu ritualu, nauju atradimu, įnešančiu į gyvenimą daugiau pasitenkinimo gyvenimu.

1 comment

Parašykite komentarą