Biržai – neišnaudotų galimybių miestas


Biržų miestelis vis gražėja ir klesti, tačiau susipažinus su miesteliu labiau, po visu tuo grožiu atsiveria gyventojų skurdas.

Biržų šventė. Lėktuvas

Biržų šventė. Lėktuvas

Galima būtų įžvelgti du Biržų miestelio priešpriešinius įvaizdžius: pilies damos su džentelmenais ir Biržų alaus pripampusieji. Šiems įvaizdžiams padeda veikti dvi viešosios erdvės, kuriose vyksta šventės: Biržų pilis ir Biržų aerodromas. Įdomu pastebėti, kad Biržų pilyje vyksta tik elito kultūros renginiai (klasikinės muzikos, dainuojamosios poezijos), tuo tarpu populiariosios kultūros renginiai nubloškiami į užmiestį- Biržų aerodromą. Visuomenė yra susisluoksniavusi ir nėra ryšio tarp elitinės grietinėlės ir daugumos. Biržų pilyje galbūt norėtų pasisemti kultūros ir daugumos žmonės, tačiau minimali erdvė pilyje leidžia susirinkti tik tiems išrinktiesiems, pastoviai pasipildantiems elitinės kultūros pluoštu. Tad neatlieptas noras virsta pasitenkinumu kitokia švente. Daugumai švęsti skirtas visas aerodromas, kuriame prie alaus palapinės šventės metu galima nusigerti, o kelio galą nukorus, atkeliavus iki Biržų centro galbūt jau bus ir išsiblaivyta. Taip nerašytos problemos ir sprendžiamos. Galima ginti, jog aerodromas puiki vieta šventėms, nes tuomet šventės tampa susietos su lėktuvais ir bent vieno jų pasirodymas pradžiugina akį. Deja, ne dėl to šventės išgrūdamos tolyn. Galima žiūrėti ir į artimesnes priešpriešines erdves: Biržų pilis ir paplūdimys. Nuo Širvėnos ežero link pilies nėra tiltelio, jungiančio erdves. Siekiama, kad nebūtų sugadinta pilies aura, o pilies elitas galėtų iš aukšto žiūrėti į besimurkdančią liaudį. Juk ji neateis – skiria rupūžių ir dėlių pilna pelkė. Tad problema neišgalvota, skirtis ryški.

Kaip visame pasaulyje, taip ir Biržuose pliusus lydi minusai. Biržų alaus gamyklos stūkstančios visur- kad tik nepraeitum pro šalį neužėjęs – kuria darbo vietas, bet kartu ir gniuždo gyvenančiuosius, įtraukdamos į alkoholinių gėrimų gėrimo ir prasiblaivymo virtinę. Dėl šios priežasties užsisukęs ratas varo į nedarbą ir skurdą, ko pasekoje nėra kultūros žmonėse, nėra ir socialinio kapitalo su sukurtu identitetu, tad Biržai iš lėto perima artimiausių didmiesčių (Lietuvos mastu) madas (Panevėžio ir Šiaulių). Tai, kas intensyviai vyko šiuose miestuose, dabar vyksta Biržuose (treningiukai, surūgę veidai). Kultūros stoka atsispindi ir ateities kartose, kurią stebint ne kokia šio miestelio ateitis nusimato. Bibliotekose vaikų eilės laukia laiko, kuomet galės praleisti laisvalaikį turtindami save kompiuteriniais žaidimais. Galima tik viltis, kad Biržų sienos pripildytos Radvilų didingumo bent jau tais momentais suteikia kultūros. Juk ateityje jie pasmerkti nebetilpti į šią erdvę ir  atstumti švęsti aerodrome.

Biržų šventė. Lėktuvai

Biržų šventė. Lėktuvai

Kaip išsisukti iš šio liūno? Pirmiausia reikia suvokti, kad kurti miestelio įvaizdį, susijusį su alkoholiniais gėrimais yra gana pavojinga. Kai žmonės yra silpni, linkę į priklausomybes, tai paranku tik verslininkams, tuo tarpu bendrą miestelio dvasią tai žlugdo. Biržų elitas nėra kvailas- suvokdamas tokią miestelio padėtį paprasčiausiai atsiriboja. Patys gyventojai taip pat atsiriboja nuo elito- vangiai įsitraukdami į viešuosius renginius, kuriuose alkoholis nedominuoja. Atskirtis labai ryški. Miesteliui trūksta daugiau akcijų ir naujovių, skirtų kurti socialinį kapitalą ir tinklus tarp elito ir daugumos miestelyje. Miesteliui labai daug duota aplinkos, tad tereikia daugiau žmogiškųjų pastangų, kad miestelis įgautų kurorto vardą, kad žiniasklaida skalambytų apie miestelį, kuriame daugiausiai šypsenų, kad miestiečiai galėtų didžiuotis savo gyvenamąja vieta.

Parašykite komentarą