Aplink Lietuvą su daina

Lietuvos žemėlapis

Apačioje, žemėlapyje spauskite ant oranžinių elementų ir te daina skamba!

Aplink Lietuvą su daina

Kiekvienas miestas turi savo kilmės istoriją, savo vardą, savo herbą, priklausymą didesniam vienetui (apskričiai, šaliai), švenčia savo gimtadienį. Kiekvieną miestą sudaro įstaigos, kurios savo ruožtu turi herbą, himną (mokyklos). Kiekviename mieste, kiekvienoje įstaigoje yra žmonės, jie visokie: besididžiuojantys savo miestu, laikantys save miesto patriotais, miesto dalimi; kiti- keikiantys ir peikiantys savo miestą kaip nevykusį; dar kiti yra neutralūs, kurie priklausymo miestui nesureikšmina.

Miestas reprezentuoja gyvenančiuosius žmones, lankytinas vietas, didžiuojasi gyvenusiais žymiais žmonėmis, noriai afišuojant , kad bent kiek laiko pastarieji buvo apsistoję mieste. Tam reikalui mieste yra informacijos centrai, informaciniais-reklaminiais leidiniais bandantys kuo labiau pritraukti jei  ne užsienio tai bent Lietuvos turistus, o gal net naujus miesto gyventojus. Apie miesto organizacinę struktūrą ir kūrybiškumą galima pasakyti iš to, kaip jis save pateikia, kokia vaizdinė ir garsinė informacija apie miestą yra lengvai prieinama.

Tad įdomu apžvelgti miesto dainą. Apskritai dainą galima apibūdinti kaip jausmo ir realios situacijos apibūdinimo dermę. Taip apibūdinant miesto daina tampa kaip neoficialus orientyras, padedantis pritraukti arba atbaidyti žmones nuo miesto. Šiuo atveju miesto dainą galima suprasti kaip miesto mikro klimato atspindį.  Miestui, siekiančiam pritaukti žmones, strategiškai svarbu tampa turėti savo “darniai skambančią”, žmonių asocijuotais vaizdiniais žaidžiančią dainą. Tad ar muzikinis miesto įvaizdis patraukia, ar norisi atvykti į miestą?  Ar miesto daina susieta su miestu ir ar ji įsimintina?

Žinoma, rajonai skiriasi savo dydžiu, tad vienuose yra gausa kokybiškų žinomų atlikėjų įrašų, kuriuos savo nuožiūra tenka atrinkti, kituose- dainų nėra arba dainos nėra nei skirtos miestui, nei reprezentuojančios jį, tiesiog užsimenama apiemiesto vietas. Dėl to miesto dainų lyginti nebūtų adekvatu. Tačiau tam tikrų pastebėjimų atsiranda. Pirmiausia tai kai kurių garsinių įrašų (pvz Pakruojo dainos) trūksta internetinėje erdvėje.  Nors lyg ir yra dainingų balsų bei netrūksta aparatų, galinčių įrašyti garsą. Antra, yra žmonių, kurie gailisi, kad jų miestas neturi savo dainos, tad forumuose aptarinėja šia informaciją arba patys imasi iniciatyvos, kad miestas turėtų savo dainą.

Dabar nuomonė apie miesto dainas šiek tiek konkrečiau. Pirmiausia apie Mažeikius, dar visai neseniai (2012 metų pavasarį) intensyviai miestas siekė turėti savo dainą, tad skelbė miesto dainos konkursą. Dainoje atpažinti, kad tai Mažeikių daina galima tik iš žodžių prie upės – Ventos. Dainoje puoselėjamas miesto patriotiškumas (nes miestas tai namai, draugai). Šiaip daina savo žodine struktūra analogiška Šiaulių miesto dainai, tačiau bent jau miesto dainos kokybiškas įrašas egzistuoja.

Toliau- Telšiai, kuriems kaip Žemaitijos sostinei svarbu turėti savą dainą, šis faktas ir pabrėžiamas dainoje, taip pat pabrėžiamas miesto ilgaamžiškumas. Daina nostalgiška, kiek užsitęsianti.Miestui linkima laimės, ilgo gyvavimo.

Palangą geriausiai galima identifikuoti pagal visiems žinomą daina, kurią atlieka Žas „Palanga močiučių“. Daina reprezentuoja kurorto padėtį vasarą.

Nuo tokios šmaikštaus pobūdžio dainos persikeliama į Klaipėdą, kur miesto daina dramatiška ir nostalgiška, kaip žvilgsnis į jūrą. Dėl Klaipėdos miesto dainos priskyrimo galima diskutuoti, nes Klaipėda neatsiejama nuo jūros šventės, tad koks nors šlageris apie jūrą galbūt labiau reprezentuotų  šį miestą.

Toliau – Nida, kuri neatsiejama nuo jūros, marių, laivų. Tik Nidos kaip ramaus kurorto neatspindi  tokia „čiastuškių“ tipo daina.

Labai nustebina Šilutė, turinti kokybišką, reprezentuojantį vaizdo klipą ir dainą, kurios kiekvienas žodis kruopščiai apgalvotas, iliustruojantis miestą, tačiau tuo pačiu turintis ir ryškų, įsimintiną priedainį.

Toliau- pop-rock stiliaus Šilalės miesto daina. Daina lyg kviestų grįžti išvykusius į savo gimtinę.

Nuo tokios kviečiančios dainos pereinama prie Tauragės, kurios daina atbaido nuo miesto vizito ir kuria neigiamą miesto iliustraciją.

Raseinius reprezentuoja Maironio parašytas eilėraštis „Daina“ (1895m.), kurią įdainuoja Veronika Povilionienė.

Dėl Kauno dainos galima ginčytis. Tarp „Vilniaus ir Kauno Bokštų“ arba „Autostrada Vilnius- Kaunas“ yra žinomesnės, tačiau jos reprezentuoja kelią iš Vilniaus ir Kauno. Tuo tarpu pačiam Kaunui jausmus reiškia „Daina Kaunui“.

Toliau- Alytus. Daina kiek prailgsta, tačiau reprezentaciniai Alytaus vaizdai gerai parinkti.

Elektrėnai– miestas turintis neatsiejančią nuo miesto dainą Elektrėnų žiburiai.

Trakus tiek vizualiai, tiek meniškai- atspindi istorija- Trakų pilis (Maironio eilėraštis 1892m. sukurtas).

Prieinama prie Lietuvos sostinės Vilniaus.  Vilnius turi daug dainų, tad pasirinkimo nemažai, tačiau pasirinkta išsiskirianti iš kitų (prieš tai girdėtų) dainų, linksma ir gerai žinoma „Senieji Vilniaus stogai“.

Ukmergė neturi konkrečios miesto dainos, tačiau yra neatsiejama nuo V. Kernagio dainos „Santechniku aš dirbau Ukmergėj“.

Toliau- Molėtai, pasitinkantys su nuotaikinga pop-kantri stiliaus daina. Pabrėžiamas krašto kalnuotumas ir vandeningumas.

Ignalinos atvejis įdomus, nes žmonių iniciatyva sukurta daina, atliekama repo stiliumi.

Panevėžys kaip ir Tauragė pasižymi neigiama miesto iliustracija.

Pasvalio daina kaip ir Tauragės pasižymi dainos perdainavimu. Tiesa, tai liaudies kūryba, deja, kurianti neigiamą miesto įvaizdį, kur, rodos, dainuojama tik pagėrus, o kultūros lygis siekia tik iki alaus bačkos.

Visiškas kontrastas nuo Pasvalio – Biržų daina. Vaidoto Spudo „Dainos posmas“ su vaizdine reprezentacija, Biržus pateikia kaip kultūriškai stiprų miestą. Tiesa, Biržai turi ir kitą savo miesto daną, kuri nepateikta dėl prastos įrašo kokybės ir vaizdinės informacijos nebuvimo. Be to, pateiktąją dainą būtų galima kritikuoti, kadangi dainoje didelę dalį užima asmeninės meilės jausenos išreiškimas ir tik viena nuoroda yra, kad meilė buvo Biržuose.

Galiausiai- Šiauliai, turintys stiprų reprezentacinį filmuką, kuriame yra sakoma informacija apie miestą. Tiesa, pats miestas taip pat turi liaudies kūrybos, kažkuo primenančios Panevėžio arba Tauragės miesto dainas, tačiau labai svarbu, kad organizacijų iniciatyva buvo pateiktas kitoks- teigiamas požiūris į miestą.

Miesto dainų stinga. Ne kiekvienas rajono centras turi savo dainą. Tai visai suprantama, nes net, kai dainuojančių žmnonių yra nemažai, lengviau perdainutoi dainas arba kurti dainas apie meilę (savo jausmus kažkam, kurių niekas nekritikuos, nes priimta jausmus laikyti asmenišku dalyku, suprantamu tik vienam jaučiančiajam)nei apsiimti atsakomybę išsakyti savo jausmus miestui, kurį visi žino. Juk pastarojoje situacijoje susiduriama su galimybe, kad masė nesutiks, jog būtent tokie jausmai reprezentuoja miestą kaip visumą ir, kad būtent tokią situaciją reiktėtų išreikšti  apie šį miestą. Tačiau kurti miesto dainas verta. Juk būtent jos keliauja iš lūpų į lūpas ir palaiko pasididžavimą miestus, kuris persiduoda į bendrą pasididžiavimą Lietuva, kurią sudaro šie miestai.

35 comments

Palikti atsakymą: uraline peleda Atšaukti atsakymą