Tikėjimo metai lietuviškai

 

Kelias į dangų

Kelias į dangų

Tikėjimas – žmogaus pasirinkimas, kuo tikėti. Šįkart apie religinį, krikščioniškąjį tikėjimą 2012 m. spalį Tėvo Benedikto XVI paskelbimu prasidėjo Tikėjimo metai truksiantys iki 2013 m. lapkričio. Tikėjimo metų siekis yra padėti žmogui giliau suvokti, kad tikėjimo pagrindas yra pateikti gyvenimui naują horizontą ir sykiu duoti tvirtą kryptį. Mūsų dienomis tikėjimas yra iš naujo atrastina, puoselėtina dovana. Skelbiant krikščionišką tikėjimą, taip pat reikėtų nepamišrti, kad mes lietuviai. Galima giedoti ir gražias  lietuvių tradicines giesmes, o ne lotyniškas giesmes arba perdėm atitolusias nuo savitos lietuvių kultūros bei jausenos, tad pagiedokime, paniūniuokime su įrašu arba pasigrožėkime.

Oi gražus, gražus

Oi gražus, gražus tolimas dangus,
Ar priimsi mane ten, Dievuliau brangus.

Ar priimsi mane, mieliausias Tėveli,
Mane menką dulkę, vargdienį žmogelį?

Ar priimsi mane į dangišką rūmą,
Ar Tu man uždėsi ant galvos karūną?

Kad aštrius kelius šios žemės užbaigsiu,
Žvaigždėmis grįstu keliu vaikštinėsiu?

Kad aš galėsiu tenai pailsėti
Ir į Tavo šventą veidą paveizėti?

Kada prie savęs mane pavadinis,
Kaip menką žolelę nuo žemės nuskinsi?

Oi gražus, gražus tolimas dangus,
Ar priimsi mane ten, Dievuliau brangus.

 

Žodžiai Antano Vienažindžio (18411892 ) – Lietuvos kunigas, poetas, sukūręs žinomas dainas „Linksminkimos, linksminkimos“, „Pasakyki panytėle“, kurias yra įdainavęs V. Kernagis.

Dainoje  – Mikalojaus Konstantino Čiurlionio paveikslas „Angelėliai (Rojus)“, 1909 m.

 

 

1 comment

Parašykite komentarą